Tinklaraščio įrašas. Atidumas
Apie atidumą sau
Kai išgirstu žodį atidumas, tai pirma mintis man apie saugumą kelyje, vairuok atidžiai, stebėk aplinką, stebėk kitus kelyje, nes esi atsakingas.
O kaip yra su atidumu sau?
Aš pati gal tik prieš du metus sustojau ir supratau, kad va to atidumo aš ir neturiu.
Galvoju apie vaikus, namus, šeimos ūkį, planuoju keliones, išlaidas, bet apie save negalvoju.
Nežinau ką mėgstu, ko noriu, kokia muzika noriu klausyti, kai būnu viena, kokias knygas man patinka skaityti, kas man skanu valgyti.
Galiu išvardinti daug dalykų kurie patinka mano vaikams, bet negaliu pasakyti kas AŠ.
Nors šis pabudimas įvyko anksčiau, nei atėjo pas mane keramika, bet ji mane šito moko kas dieną.
Ji man atnešė dar daugiau atidumo, atidumo kūnui ir sielai, norams apie MANE.
Aš renkuosi kaip lipdyti, kada lipdyti, kokias emocijas jausti, o kokias paleisti. Renkuosi kaip bendrauti ir su kuo, tiesiog sąmoningai padarau jausmų reviziją.
Dabar aplink daug matau susivaldymo, neišsakymo, tokio stipraus susikaupimo, kuris anksčiau ar vėliau turės palikti kūną, geriau tegu visos šios emocijos išeina per pokalbius su skaniu gėrimu rankose, nei per ligas ar skausmus... Būkim atidūs sau, jei mes būsim pailsėję ir leisim sau jausti ir kalbėti apie viską, tai ir žmonės šalia mūsų tokie bus.
